Rugsėjo 9–10 d. Juveskiulės universitete (Suomija) vyko konferencija „Finnish Quantum Days 2026“. Dvi dienas kvantinių technologijų tyrėjai, technologijų kūrėjai, pramonės ir švietimo atstovai iš Suomijos ir kitų šalių kalbėjosi apie naujausius tyrimus, technologijų taikymą ir tai, kaip parengti naujus šios srities specialistus.
Panelinė diskusija apie kvantinį švietimą. Pasi Hakala / „Studio Varjo“ nuotr.
Kvantinė fizika mokykloje
Buvau pakviesta pranešėja į kvantiniam švietimui skirtą panelinę diskusiją. Kartu su Suomijos ir Nyderlandų universitetų bei mokyklų atstovais – Ismo Koponen, Kirsten Stadermann, Teppo Harju ir Teiko Heinosaari – aptarėme, kaip šiuolaikinę kvantinę fiziką pristatyti mokyklose, kuo sudominti mokinius ir kokios paramos reikia mokytojams.
Kvantinės fizikos mokymas aktualus tiek rengiant būsimus šios srities specialistus, tiek padedant platesnei visuomenei suprasti, kuo grindžiami naujų technologijų pažadai.
Pasi Hakala / „Studio Varjo“ nuotr.
Diskusijoje pabrėžiau, kad Lietuvoje kvantinė fizika mokyklose dar nėra įtraukta į programą, bet mokiniai jau susipažįsta su atomo sandara kaip su tikimybiniu elektronų debesiu; aptariamas ir dviejų plyšių eksperimentas, pamokų metu rodomi mano parengti epizodai apie IQM kvantinį kompiuterį, įvadas į kvantinę fiziką. Iššūkis yra ne tik įtraukti daugiau temų, bet ir susieti jas su šiandien kuriamomis technologijomis. Mokiniui kvantinė fizika tampa artimesnė, kai jis sužino, kad lietuviški lazeriai naudojami kvantiniuose kompiuteriuose – net ir pirmajame kosmose veikiančiame kvantiniame kompiuteryje.
Mokytojams labiausiai reikia paruoštų, patikimų ir lietuvių kalba prieinamų priemonių, kurias būtų galima iškart naudoti pamokoje. Tai trumpi vaizdo įrašai, pavyzdžiai ir paaiškinimai, rodantys, kaip mokslas susijęs su realiomis technologijomis. Džiaugiuosi, kad mano „YouTube“ kanalo „Trumpos fizikos paskaitos“ epizodai jau rodomi per pamokas, į juos nuoroda pateikta naujajame 8 klasės fizikos vadovėlyje, jie naudojami ruošiantis olimpiadoms.
Suomijos ir Nyderlandų kolegų patirtis parodė, kad nuosekliausiai sekasi ten, kur kvantinių technologijų mokymas siejamas su nacionaline strategija ir mokytojų rengimu.
Pasi Hakala / „Studio Varjo“ nuotr.
3MT konkurso vertinimo komisijoje
Taip pat man teko garbė būti 3MT Competition Final vertinimo komisijos nare. Kartu su prof. dr. Aline Ramires (Vienos technikos universitetas) ir dr. Jorden Senior (Suomijos technologinių tyrimų centras VTT) vertinome, kaip jaunieji tyrėjai geba sudėtingas mokslines idėjas aiškiai, įtaigiai ir suprantamai papasakoti platesnei auditorijai.
Lietuvos delegacija ir susitikimas su Nobelio premijos laureatu
Į konferenciją vykome Lietuvos delegacijos sudėtyje: kartu su manimi dalyvavo FTMC inovacijų vadybininkas Mantas Skaržinskas ir Lietuvos ambasados Suomijoje trečiasis sekretorius Žymantas Mozūraitis.
Iš kairės: Žymantas Mozūraitis, Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir Mantas Skaržinskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Vienas ypatingiausių konferencijos momentų man buvo galimybė pasiklausyti paskaitos ir trumpai pabendrauti su 2025 m. Nobelio fizikos premijos laureatu prof. Johnu M. Martinisu (Kalifornijos universitetas). Jis kalbėjo apie fundamentinius kvantinius reiškinius ir eksperimentinius metodus, ant kurių pastatyti šiuolaikiniai superlaidieji kvantiniai kompiuteriai.
Iš kairės: Mažena Mackoit-Sinkevičienė, prof. John M. Martinis ir Mantas Skaržinskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Kiti pranešimai buvo skirti naujiems kvantinių kompiuterių komponentams, itin žemoje temperatūroje veikiančiai elektronikai, kvantiniams matavimams ir kvantinių procesorių jungimui su superkompiuteriais. Mantas Skaržinskas atkreipė dėmesį, kad Suomija – geras pavyzdys Lietuvai: norint dalyvauti tarptautiniuose kvantinių technologijų projektuose, nebūtina kurti visos vertės grandinės – galima prisidėti tuo, ką darome geriausiai, pavyzdžiui, medžiagomis, komponentais, matavimo metodais ar programine įranga.
Ačiū
Nuoširdžiai dėkoju visai „Finnish Quantum Days 2026“ ir „InstituteQ“ organizatorių komandai už kvietimą, puikiai organizuotą renginį, šiltą priėmimą ir galimybę dalyvauti diskusijose, kurios svarbios ne tik Suomijai, bet ir visai Europos kvantinių technologijų ekosistemai. Ypatingą padėką norėčiau skirti Riku Tuovinen ir Dariai Anttila iš Juveskiulės universiteto už rūpestį ir dėmesį tiek pranešėjams, tiek konferencijos dalyviams.
Tikiuosi, kad tokie susitikimai prisidės prie dar glaudesnio Lietuvos ir Suomijos bendradarbiavimo kvantinių technologijų, mokslo ir švietimo srityse.
2027 m. ketiname ir vėl vykti į Suomiją!