Lapkričio 18 d. buvau pakviesta sudalyvauti renginyje „Fizikai lyrikai“ Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje ir pasidalinti savo poezija. Tai mokykla, iš kurios daugiausiai fizikų turime VU Fizikos fakultete!
Renginio „Fizikai lyrikai“ dalyviai
Dar 1920 m. Nielsas Bohras jaunam Werneriui Heisenbergui pasakė, kad kalbant apie atomus kalbą galima vartoti tik kaip poezijoje. Atomų pasaulio akimis nepamatysi, todėl apie jį kalbame vaizdais ir metaforomis – kaip poetai. Tad su mokiniais pažaidėme: perskaitydavau eilėraštį, o tada kartu ieškojome, kur jame pasislėpė fizika – nuo Mėnulio, kuris į mus visada atsuktas ta pačia puse, iki Šriodingerio katės, kvantinio susietumo ir mano tiriamų defektų kristaluose, kurie skleidžia pavienius fotonus.
Dėmesingi ir smalsūs klausytojai
Štai vienas iš skaitytų eilėraščių – arčiausiai mano darbo, nes dirbu su optiniais atominiais laikrodžiais.
Atominis laikrodis
Tris kartus trenkiau kumščiu į krūtinę,
apkabinau katiną, pabučiavau savo namo sienas.
Įkvėpiau tiek, kad imtų skaudėti.
Atominis laikrodis išmušė dvyliktą,
todėl iškeliavau į kosmosą,
į žvaigždžių dulkes
įsipjaudama savo pavargusias,
nuo klaidžiojimo, pėdas.
Kerinčioje kosminėje odisėjoje
nepamačiau nieko.
Nei neutroninio fontano, nei gyvybės Marse,
tik raudonuojantį iš gėdos,
baltąjį mėnulį.
Šiąnakt jis kruvinas.
Tada lyg vaikas pasiėmiau šaukštą
ir išgėriau tamsiąją beribę bedugnę.
Atominis laikrodis nustojo veikti.
Kur čia fizika? Mėnulis kruvinas per visišką užtemimą: jį tada pasiekia tik pro Žemės atmosferą praėjusi šviesa, o atmosfera mėlyną šviesą išsklaido ir praleidžia raudoną – tą naktį Mėnulyje tarsi atsispindi visi Žemės saulėlydžiai. O tamsioji beribė bedugnė, kurioje laikrodis sustoja, – tai juodoji skylė: iš toli stebimas į ją krentantis laikrodis tiksi vis lėčiau, kol ties įvykių horizontu tarsi sustoja.
Pabaigoje mokiniams daviau užduotį: pasirinkti vieną fizikos žodį – entropija, orbita, rezonansas, superpozicija – ir parašyti apie jį tris eilutes. Klaidų bijoti nereikia – juk ir defektai kristaluose šviečia. Bohras sakė, kad apie atomus galima kalbėti tik kaip poezijoje. Vadinasi, kiekvienas poetas jau truputį fizikas, o kiekvienas fizikas – truputį poetas.
Mykolo Biržiškos gimnazijos padėka
Nuoširdžiai ačiū R. Miliajevai už kvietimą, o mokiniams ir mokytojams – už šiltą susitikimą, kuriame fizika ir poezija skambėjo kartu.